Neišsipildęs gyvenimas. Daugybė žmonių dejuoja, kad juos kamuoja beprasmybė, nėra dėl ko gyventi, kasdiena tuščia ir nuobodi. Šią jauseną kartais lydi ir nevilties ir pykčio padiktuoti poelgiai – savižudybės ir smurtas.
Net ir gyvenimo vidurkelį pasiekusieji vis dar jaučiasi gyveną lyg „paraštėse“, save apgaudinėdami, kad tikras gyvenimas prasidės „tuoj tuoj, kai tik uždirbsiu milijoną, ištekėsiu/vesiu, išvyksiu gyventi į užsienio šalį, vyras nustos gerti“. Tas „tuoj tuoj“ vis pastumiamas į ateitį ir ta išganingoji tikrojo gyvenimo akimirka taip ir neateina.
Kas mums nutiko? Pernelyg gerai gyvename? Per daug turime? Per daug iš savęs ir gyvenimo reikalaujame? Ne tas vertybes auginamės?
view more