Kodėl mūsų pokario pasipriešinimo kova taip mažai naudojamės kaip įkvėpimo šaltiniu kūrybai? Romanams, filmams, netgi miuziklams? Gal tiesiog per mažai laiko praėjo nuo tų metų? Laimei, literatūros apie kitus pogrindžius apstu. Kad ir Roberto Wilsono šnipų romanas „A Small Death in Lisbon“.