„Aš negaliu...“, „čia ne man...“, „kitiems gerai, nes jie protingi, turtingi, apsukrūs, o aš...“ – taip ir panašiai virkauja „auka“. Jie nuolat nelaimingi. Jie nuolat bado pirštu į kitus pykdami ar jausdami pagiežą, kad kitiems sekasi. Tačiau... nepajudina nė piršto, kad gyvenimas pagerėtų.
Kodėl kai kurie asmenys jaučiasi bejėgiai, kai tokiai savijautai objektyvių priežasčių nėra nė kvapo? Kodėl jie nuolat kažko negali, nesugeba, jiems kažkas vis trukdo? Kur ir kaip išmokstama jaustis „auka“?
Ved. - Rūta Bačiulytė ir Aušra Griškonytė.
view more