Dar mokyklos suole sužinojome, jog turėti savo nuomonę vertinga ir pageidautina. Kruopščiai dėliojame savo pažiūras ir mokomės jas ginti. Tik neretai taip įsijaučiame į šį nuomonės formavimo ir palaikymo procesą, kad nepastebime realaus gyvenimo pokyčių. Nuomonę turime, bet žmonės nuo mūsų bėga. Norime ką nors gero nuveikti pagal savo griežtą planą, bet nieko gero nepavyksta.
Ar tikrai svarbu visada laikytis įsikibus savo nuostatų? O gal esame svetimų nuomonių kolekcionieriai? Kaip atrasti pusiausvyrą tarp šių kraštutinumų?
view more