„Koks idealistas!“ – stebisi aplinkiniai, kai žmogus palieka klestintį verslą, prabangų namą ir nusprendžia tapti misionieriumi skurdžioje šalyje. „Koks naivuolis!“ – kraipo galvas tėvai, kai jų atžala nusprendžia išgelbėti pasaulį nuo blogio. O štai apsukrus ir taupus jaunuolis džiugina tėvų širdį, nes praktiškas, neprapuls gyvenime. Žmogaus vertę dažnas matuoja sukauptos materialios gerovės kiekiu, sumenkinant dvasinius pasiekimus. „Vargšas – tai kvailas!“ – byloja liaudis. Ar pritariate šiai minčiai?
Kaip susiformuoja asmens vertybės? Kaip pasirenkame gyvenimo kryptį? Ar visada kuklus gyvenimas reiškia skurdą? O prabanga – dvasinę ubagystę?
Kaip nepasiklysti materijos ir dvasingumo kryžkelėje?
view more