„Tu privalai mane mylėti, rodyti dėmesį, manimi rūpintis, padėti, suteikti laimės,“ – neretai toks požiūris gyvuoja tarpusavio santykiuose. Liūdima, rūstaujama, mojuojama kumščiais ar grasinama skyrybomis, jei kitas atsisako tas prievoles pripažinti ir vykdyti. Tuo tarpu badant pirštu į kito prievoles, garsiai reikalaujama laisvių sau.
Kas ką privalo? Kuo paremtas tikėjimas, kad kiti mums kažką privalo? Koks mūsų pačių santykis su prievolėmis tarpusavio ryšiui ir laisvėmis?
view more