„Tu privalai mane priimti tokį, koks esu! – reikalauja neištikimas, pikčiurna, smurtaujantis, atitolęs partneris/partnerė. – Aš nesikeisiu“, – dar išdidžiai priduria.
Ar kitas santykių dalyvis turi taikytis prie skaudinančio ir žeminančio elgesio? Kitaip tariant, kiek ir ko kentėti? Kur riba tarp vergiško paklusnumo ir užsispyrėliško išdidumo? Ar verta žeminantį elgesį teisinti meile, nuovargiu, kito asmens netobulumu?
Kodėl taip sunku daugeliui partnerių brėžti ribas, galinčias išsaugoti abipusę pagarbą ir meilę?
view more