Kas nutiko, kad nebeištveriame kasdienybės įtampos?
Keleto kambarių butus ar namus tvarko namų tvarkytojos, vaikus prižiūri ir augina auklės. Maisto ruošimas iškeltas iki meno lygio, o kurti, žinoma, neįmanoma kasdien. Sėdėdami už vieno stalo jau nebesišnekučiuojame, bet kiekvienas lindime išmaniajame telefone. Vaikai nebegali pasakyti, kur ir ką dirba jų tėvai. Jie nežino ir ką jų gimdytojai veikia grįžę namo, išskyrus sėdėjimą įsmeigus akis į kompiuterį.
Kodėl bėgame nuo tikrovės: klajojame po pasaulį, ropščiamės į aukščiausius kalnus ar neriame į vandenynų gelmes, slepiamės butelio dugne ar fantazijose apie didžią sėkmę, begalinius turtus ar ypatingus gebėjimus?
view more