„Aš negaliu dirbti tokio darbo: reikia darbuotis visas aštuonias valandas, vadovas darbo metu neleidžia lankytis socialiniuose tinkluose, reikalauja pildyti kažkokias nesąmoningas ataskaitos formas, vadovas – menkysta, kolegos – kvailiai, visa dieną tenka bendrauti su kažkokiais trenktais klientais, dirbti neįdomu – tas pats per tą patį,” – neslepia įtūžio tūlas darbuotojas.
„Duokite man įdomų, lengvą darbą, kurį galėčiau dirbti, kai apima įkvėpimas, ir būtų galima pabėgti nuo jo, kai įkvėpimo nėra. Noriu, kad tuomet, kai lyja, sninga ar skaisčiai šviečia saulė, darbadienį galėčiau praleisti taip, kaip noriu, nes juk šiame interneto amžiuje galiu dirbti iš namų. Ir neleisiu, kad koks nors vadovu pasiskelbęs pilietis aiškintų man, ką turiu daryti“, – štai taip pasireiškia nereto darbuotojo požiūris į savo veiklą.
Šįsyk pasišnekučiuosime apie darbuotojų psichologinį brandumą. Kaip jo pasiekti? Ar verta toleruoti nebrandžiųjų kaprizus ir reikalavimus? Kaip su nebrandžiaisiais dirbančiaisiais tvarkomasi tolimesniame pasaulyje?
view more