Įvairiose šalyse vyrauja įvairiausi valdymo būdai – nuo demokratijos iki autokratijos. Mažesnio mastelio valstybėlėse – šeimose – pastebimos tos pačios valdymo „mados”. Šiuolaikiniai, išsilavinę tėvai nori tapti savo vaikų draugais. Mažiau išprusę, senojo patriarchališkumo persmelkti gimdytojai labiau vertina pakelto balso ir diržo auklėjimo metodikas bei tėvų – dievų statusą. O vaikams nebelieka nieko kita, kaip prisitaikyti prie Dievo duotųjų tėvų ir tiesiog išlikti gyviems.
Ar gali tėvai būti draugais savo vaikams? Kaip tokia „draugystė" atsiliepia vaikų raidai, jų emociniam stabilumui? Ar teisinga priešinga auklėjimo strategija, kai tėvai tampa despotais? Kokia strategija suteikia vaikams daugiau saugumo ir galimybių asmenybės raidai? Kaip tėvams išsaugoti ir puoselėti savo autoritetą?
view more