Gyvename kultūroje, kur vis dar gajus stipraus žmogaus (ypač vyro) stereotipas. Stiprumas suprantamas kaip galėjimas dantis sukandus laužtis per užrakintas duris, stojant širdžiai bėgti maratonus, kentėti beviltiškose situacijose ir save įtikinėti, kad tos situacijos visai ne tokios jau ir beviltiškos. Tokie „stipruoliai“ vergauja racionalumui ir logikai, niekinamai žvelgdami į emocijas ir pojūčius.
Smagesnė žinia – vaikai ir jaunuoliai žvelgia į pasaulį gerokai kitaip. Emocijos jiems – sudėtinė gyvenimo dalis, todėl šie žmonės dažniau džiugūs nei pikti ar nerimaujantys, jie energingesni, kūrybiškesni ir lankstesni.
Kaip išvalyti neteisingų įsitikinimų voratinklius ir į gyvenimus grąžinti emocijas: gyvybę, spalvas ir jėgą?
view more