Kai pajuntame svetimą ranką savoje kišenėje, pratrūkstame pykčiu. Tūžtame, kai vagys apšvarina mūsų namus, pradangina mūsų transporto priemones. Piktinamės, kai telefoniniai sukčiai iščiulpia senukų santaupas. Tačiau mažai tesunerimstame, kai sužinome, jog kažkas apsivogė parduotuvėje ar darbovietėje. Ramiai reaguojame į faktus, kad kažkas savinasi svetimas mintis, meno ar mokslo idėjas. Pateisiname, kai grobstoma iš valstybės.
Kodėl ne visada atpažįstame vagį? Ar vagis – tik tas, kuris kėsinasi į asmeninį pasaulį? Ar mums rūpi tik sava kišenė? Kuo ypatinga svetimą gerą besisavinanti asmenybė? Kodėl kai kada ignoruojame vagystes?
view more