Gyvenimo vėjo blaškomi. „Bestuburis, nepatikimas, linkstantis, kur vėjas pučia“, – keiksnojame žmogų be atsakomybės. Su juo gera kvailioti, smagu linksmintis, nusimesti pareigų naštą, deja, džiugu, tik tol, kol nesusiduriame su išbandymais.
Gyvenimo iššūkiai žmones be atsakomybės susargdina, priverčia ieškotis saugaus prieglobsčio, bėgti ar apsimesti, kad nieko svarbaus nevyksta. Bet kokia problema jiems tampa nepakeliama ar nuobodi. Jie lyg maži vaikai, kaskart laukiantys stebuklo.
view more