Po Aušvico, po Holokausto bet kokie žodžiai galėjo atrodyti tušti ir beprasmiški. Bet žmonės nenutilo: jau daugiau nei septyniasdešimt metų tekstuose, tekstais ir per tekstus bandoma kalbėti apie Holokaustą, mėginama priartėti prie šios sunkiai įsivaizduojamos tragedijos.
Ar skaitant šiuos tekstus, ar skaitant dienoraščius, laiškus, publicistiką, literatūrą, įmanoma priartėti prie Holokausto supratimo? Ar autentiški liudijimai visada bus arčiau jo nei išgalvoti literatūriniai pasakojimai? Ar šis kalbėjimas ir rašymas vis dėlto nėra bergždžias, ar tyla nelaimi iš principo?
„Pirmame sakinyje“ su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytoju, istoriku Nerijumi Šepečiu svarstome apie tekstus, kuriais mėginame priartėti prie Holokausto supratimo.
Ved. Mindaugas Nastaravičius, Tomas Vaiseta
view more