„Rytoj, rytoj viskas baigsis!“ – pabaigoje sušunka Fiodoro Dostojevskio romano „Lošėjas“ pasakotojas. Šiuo trumpu sakiniu išreiškiamas lūkestis ir neviltis, džiaugsmas ir kančia, padrąsinimas ir liūdesys turbūt būdingi daugumai panašaus pobūdžio kūrinių, kuriuos galėtume pavadinti svaiginimosi arba priklausomybių literatūra.
Ar šiuos kūrinius sieja tik tema, ar kažkas daugiau? Ar pasakojime apie priklausomybę nuo alkoholio, narkotikų arba lošimo svarbiausia tiksli ir autentiška patirtis, ar juose pirmiausia turi laimėti literatūra? Ar parašyti svaigulio kūrinį galima tik apsvaigus? Apie tai „Pirmame sakinyje“ kalbamės su vertėju ir eseistu Laimantu Jonušiu.
Ved. Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta
view more