Tu nesi senas, kol visuomenė nenusprendžia, kad esi. Amžizmas, arba žmonių vertinimas pagal amžių, pasireiškia subtiliomis formomis – pavyzdžiui, vyresnių žmonių nekviečiant į darbo pokalbius ar atsisakant drausti kelionių draudimu. „Jauni žmonės tiesiog yra protingesni“, – 2007-aisiais pasakė tuomet 23-ijų Markas Zuckerbergas, „Facebook“ įkūrėjas, nors vėliau šiuos žodžius ir atsiėmė. Jauną amžių matyti kaip privalumą yra įprasta praktika net ir tarp tų žmonių, kurie kitas diskriminacijos formas – lyties, tautybės ar odos spalvos – iškart pamatytų ir pasmerktų.
Spalį „Sirenų“ teatro festivalio, daug dėmesio skyrusio skirtingų kartų temai, diskusijų erdvėje kalbėjome apie amžizmą Lietuvoje. Pokalbio metu išsiaiškinome, kad net trečdalis vyresnių žmonių Lietuvoje jaučiasi vieniši. Kaip sukurti visuomenę, kurioje amžius nėra barjeras gyventi pilnavertišką gyvenimą?
Diskusijos dalyviai: Gražina Rapolienė, Vilniaus universiteto filosofijos fakulteto daktarė, disertacijos „Ar senatvė yra stigma? Senėjimo tapatumas Lietuvoje“ autorė; Regina Dovidavičiūtė – trečiojo amžiaus universitetų, skatinančių mokytis visą gyvenimą, asociacijos pirmininkė; Algirdas Davidavičius – filosofas, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas, Vilniaus politikos analizės instituto ekspertas.
Palaikykite mūsų žurnalistiką: https://patreon.com/nanookmultimedia
Create your
podcast in
minutes
It is Free